Pasaulio sveikatos organizacija  kovo 3-iąją paskelbė Tarptautine ausų ir klausos diena. Klausa – vienas iš penkių pojūčių, kuriais pažįstame pasaulį. Ji mums leidžia bendrauti, reaguoti į išorinį pasaulį. Ausis taip pat yra ir pusiausvyros organas.

Daugelis gerai girdinčiųjų, mano kad klausa yra savaime suprantama. Mes negalvojame, ką darytume netektumėme klausos.

Kaip išvengti klausos sutrikimų ir ką daryti, jei pradedate girdėti prasčiau? 

Jei galite girdėti, jūs tikriausiai kiekvieną dieną išgirsite milijonus garsų. Netgi tuos, kurių sąmoningai nefiksuosite, jūsų smegenys pajus, apdoros ir nufiltruos kaip foninį triukšmą. Kiekvienas atskiras triukšmas praeina pro smegenis, todėl galite atskirti, pajusti neįprastus garsus, kalbą ir galimas grėsmes. Tačiau daugelis žmonių nekreipia dėmesio į savo ausis, klausos higieną.

Galimos klausos sutrikimo priežastys:

• Genetinis sutrikimas ir paveldėjimas – nulemti genetinių sutrikimų ar paveldimi.
• Infekcija ir virusinės ligos – gripas, tymai, skarlatina , raudonukė, meningitas, virusinis hepatitas ir pan.
• Intoksikacija – gyvsidabris, švinas, fosforas, benzinas, ototoksiniai antibiotikai, acetisalicilinės rūgšties preparatai, diuretikai.
• Trauma – gimdymo komplikacija (priešlaikinis gimdymas, deguonies trūkumas), akustinė trauma (fejerverkai, garsi muzika, darbas triukšme), baro trauma, galvos smegenų trauma, elektrotrauma, ausies sužalojimas (būgnelio plyšimas, aštraus daikto ar svetimkūnio patekimas į ausį).
• Vidaus organų susirgimai – širdies kraujagyslių sistemos ligos, kraujo ligos, inkstų ligos, endokrininės ligos, vitaminų stoka, spindulinė liga, stuburo kaklo dalies spondiliozė.
• Centrinės nervų sistemos susirgimai – galvos smegenų išeminė liga, kraujagyslių spazmai, encefalitai, epilepsija, išsėtinė sklerozė, aterosklerozė, neuronavikai.
• Klausos organo ligos besikomplikuojančios kurtumu – ūmus ir lėtinis otitas, otosklerozė, Menjerio liga, senatvinis prikurtimas.
• Kai kuriais atvejais yra sudėtinga nustatyti klausos sutrikimo priežastį. Jei audiologai nenustato tikslios ligos priežasties, vis tiek ji gali būti susijusi su anksčiau išvardintais faktoriais.

 Klausos sutrikimų prevencija

Periodiškai tikrinkite klausą ir nedvejodami kreipkitės į gydytoją, jei manote, kad galbūt turite problemų su klausa. Jei jums vystosi kažkokia klausos praradimo forma, jos ankstyvas nustatymas gali jus išgelbėti nuo didesnės žalos ir išvengti streso, psichikos problemų ir kitų šalutinių klausos praradimą lydinčių reiškinių.

 Bendrosios prevencijos priemonės:

• Organizmo grūdinimas;
• Tinkamas darbo ir poilsio režimas;
• Fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba;
• Tiesioginio vėjo, skersvėjų vengimas;
• Šaltuoju metų laiku kepurės dėvėjimas;
• Taisyklingas ausų valymas (nerekomenduojama ausų valyti ausims skirtais krapštukais, ausis reikėtų valyti rankšluosčiu, tiek, kiek pasiekia pirštas);
• Aukštos temperatūros, drėgmės (nes tai gerina sąlygas daugintis mikrobams) vengimas;
• Stengtis vengti ausies traumavimo;
• Muzikos su ausinėmis klausymas ne ilgiau kaip 1-2 valandas per dieną.

Norime atkreipti dėmesį į tai, kad pastarosiomis dienomis Europos žiniasklaidoje ir kai kuriuose Lietuvos žinių reportažuose buvo kalbama apie tai, kad tam tikruose ausinių modeliuose rasta pavojingų medžiagų.

Europos vartotojų organizacijų inicijuotas laboratorinis tyrimas atskleidė, kad daugelyje rinkoje parduodamų ausinių modelių plastikiniuose komponentuose randami pavojingi cheminiai junginiai, tokie kaip bisfenoliai, ftalatai ir liepsną slopinantys priedai, kurie gali veikti hormonų sistemą ir būti susiję su ilgalaikio poveikio sveikatai rizika. Tačiau cheminės medžiagos, esančios kai kuriuose modeliuose, paskatino dalį pardavėjų laikinai sustabdyti atitinkamų gaminių prekybą Europos rinkose. Specialistai pabrėžia, kad trumpalaikis naudojimas greičiausiai nekelia tiesioginės grėsmės sveikatai, tačiau kasdienis ir ilgalaikis kontaktas su tokiais plastiko priedais gali būti pagrindas tolesniems tyrimams ir aiškesniems saugumo reikalavimams vartotojų elektronikai.

 Jei pastebėjote, kad blogiau girdite, pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Gydytojas nuspręs, kaip reikia gydyti, o prireikus nusiųs konsultuotis pas specialistą – gydytoją otorinolaringologą (ausų, nosies, gerklės gydytoją). Galimai bus reikalingas klausos aparatas. Manoma, kad specialistų parinkti klausos aparatai gerokai pagerina klausą net 95 proc. pacientų.

Informaciją parengė Lina Nekrašė, Kelmės visuomenės sveikatos biuro direktorė