Erkės – tai smulkūs voragyviai, kurie gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Nors jų dydis dažnai nesiekia nė kelių milimetrų, jų platinamos ligos gali būti pavojingos gyvybei, todėl svarbu žinoti, kaip nuo jų apsisaugoti. Žarnose arba seilių liaukose erkės gali turėti bakterijų, pirmuonių arba virusų, kuriuos, siurbdamos kraują, perneša į aukos organizmą. Taip jos gali užkrėsti sunkiomis ligomis: erkiniu encefalitu ar Laimo liga. Laimo liga dar kitaip vadinama Borelioze. Ją sukelia bakterijos – borelijos, aptinkamos erkių virškinimo trakte. Laimo liga – tai lėtinė liga, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas. Erkinis encefalitas – centrinės nervų sistemos liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas. Liga gali sukelti galvos skausmus, karščiavimą, pykinimą, o sunkesniais atvejais – net paralyžių. Sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje yra didžiausias Europoje. 2019 m., bendram sergamumui Europoje esant 0,7 iš 100 000, Lietuvoje jis išliko didžiausias ir siekė 25,4 iš 100 000. Nuo 1990 iki 2021 m. Lietuvoje erkiniu encefalitu persirgo 12 356 asmenų. Erkinis encefalitas yra dažniausia ir sunkiausia virusinė nervų sistemos infekcija Lietuvoje, kuria 56 proc. ligonių užsikrečia savo gyvenamojoje aplinkoje, pavyzdžiui, sodyboje. Kaimo gyventojai serga 1,3-2,2 karto dažniau nei miesto. Trečdaliui susirgusiųjų išlieka liekamieji reiškiniai. Sveikimo po erkinio encefalito laikotarpis ilgas – 6-9 mėn., o maždaug trečdalis dalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiksta. Ligai būdingi liekamieji reiškiniai: parezės (paralyžiai), pusiausvyros sutrikimai, pečių juostos raumenų pakenkimai, galvos skausmai, klausos, dėmesio, sutrikimai, psichologinės problemos. Kai kuriais atvejais erkinis encefalitas sukelia tokius stiprius liekamuosius reiškinius, kurie lemia neįgalumą. 8-9 proc. susirgusiųjų turi tokias sunkias pasekmes, kad nebegali gyventi be kažkieno pagalbos, o apie 20 proc. lieka vidutinio sunkumo pasekmės, kurios veikia gyvenimo kokybę. Tai – vadinamasis neurokognityvinis poencefalitinis sindromas, kada sutrinka atmintis, dėmesys, miegas. Pavyzdžiui, žmogus negali tęsti studijų, turi padaryti pertrauką, negali tęsti to paties darbo, jei jis protiškai įtemptas, sutrinka problemų sprendimas, kritinis mąstymas, darbinė atmintis. Svarbu pabrėžti, kad erkė gali būti užsikrėtusi, tačiau jos įkandimas ne visada reiškia, kad žmogus susirgs.
Kada erkės aktyviausios?
Jos suaktyvėja, kai oro temperatūra pakyla virš +5–7 °C. Erkės dažniausiai gyvena aukštoje žolėje, krūmuose, miškuose, bet jų galima rasti ir miesto parkuose.
Erkės aktyviausios šiltuoju metų laiku – nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Dažniausiai jų aktyvumo pikas būna: balandžio–birželio mėnesiais ir rugsėjo–spalio mėnesiais.
Kaip apsisaugoti nuo erkių?
Norint sumažinti riziką, rekomenduojama:
- Dėvėti šviesius, kūną dengiančius drabužius (lengviau pastebėti erkę)
- Naudoti repelentus nuo vabzdžių
- Vengti aukštos žolės ir tankių krūmynų
- Po buvimo gamtoje kruopščiai apžiūrėti kūną
- Iš karto pašalinti pastebėtą erkę
Taip pat svarbu reguliariai tikrinti vaikus ir augintinius.
SKIEPAI: kada geriausia skiepytis?
Efektyviausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai. Skiepytis rekomenduojama žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį (sausio–kovo mėn.), taip organizmas spėja suformuoti imunitetą iki erkių sezono pradžios. Galima taikyti ir pagreitintą skiepijimo schemą, jei sezonas jau prasidėjo.
Svarbu žinoti, kad nuo Laimo ligos vakcinos nėra, todėl čia itin svarbios prevencinės priemonės.
Erkinio encefalito vakcina galima skiepyti vyresnius nei 1 metų amžiaus vaikus bei suaugusiuosius. Norintiems pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Vakcina dažniausiai perkama pačioje gydymo įstaigoje, todėl nereikia ieškoti jos vaistinėse. Svarbu žinoti, kad net ir mokama vakcinacija dažnai kainuoja gerokai mažiau nei galimos ligos gydymas ar ilgalaikės pasekmės.
Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. 50–60 m. amžiaus gyventojai nuo erkinio encefalito skiepijami nemokamai pagal pilną schemą (taikoma įprastinė ir pagreitinta schema). Ši gyventojų amžiaus grupė pasirinkta atsižvelgiant į epidemiologinius duomenis (šioje amžiaus grupėje didžiausias sergamumas, sunkiausi liekamieji reiškiniai) ir į tai, kad tai yra darbingi žmonės, o jų susirgimas erkiniu encefalitu gali turėti ekonominių pasekmių. Lietuvoje atliktų mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad vidutinis sergančiųjų erkiniu encefalitu asmenų amžius yra 55 metai.
Visuomenės sveikatos biuro informacija
Informacijos šaltinis: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos