Prasidėjo vasara… Vasara – puikus metas kaupti sveikatą ir grūdintis. Kad atostogų ir poilsio nesugadintų nereikalingi rūpesčiai, turime žinoti keletą naudingų patarimų.
Pavojus Nr. 1.
Infekcijų sukėlėjai. Atrodo, žiemos šalčiams pasibaigus, galime lengviau atsipūsti. Nebebus slogos, anginos, kosulio ir kitų virusinių blogybių. Tačiau nereikėtų prarasti budrumo – žiemos infekcijas keičia vasarai būdingi ligų sukėlėjai. Įvairiausi virusai ir bakterijos labai puikiai jaučiasi šiltame ir drėgname ore, o ypač suaktyvėja liepą ir rugpjūtį. Tam įtakos turi karštis ir mūsų meilė saulei. Jei žiemą imunitetą slopina šaltis ir vitaminų trūkumas, tai vasarą – saulė. Veikiamas per gausių saulės spindulių organizmas visas gynybines jėgas nukreipia kovai su kenksmingais ultravioletiniais spinduliais. Tokiu būdu mes paruošiame dirvą įvairiausiems ligų sukėlėjams. Paprastas pavyzdys – Herpes simplex virusas, po gausių saulės vonių, t.y. imunitetui nusilpus, šis virusas ir išlenda ,,papuošdamas“ lūpas skaudžiomis pūslelėmis. Kitas daugybės vasaros nemalonių šaltinis – nešvarios rankos. Savo rankomis organizmą galime užkrėsti dizenterija, salmonelioze, hepatitu A, kirmėlinėmis ligomis, ir net cholera (su kuria dar ir šiandien kartais susiduriama). Visi šie susirgimai pakankamai pavojingi, sukelia komplikacijas, o kartais baigiasi net mirtimi. Jei kamuoja aukšta temperatūra, skrandžio skausmas, viduriavimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas, o kai kuriais atvejais ir bėrimas ar traukuliai – nereikėtų atidėlioti vykimo į gydymo įstaigą. Kartais infekcija gali pasireikšti kaip paprasčiausias persišaldymas ir pats ligonis net neįtars, kad jam žarnyno infekcija. O kartais po žarnyno infekcijos simptomais gali slėptis negimdinis nėštumas, ūmus apendicitas ar net infarktas. Norėdami išvengti žarnyno infekcijų vasarą, turime atkreipti dėmesį į produktus, kuriuos valgome. Visi nešviežūs produktai, arba produktai, kurie laikomi netinkamoje temperatūroje, gali būti pavojingi. Vasarą ypatingą dėmesį reikia skirti produktų terminiam apdorojimui – tik pilnai išvirusi mėsa, jokių žalių, skystai virtų ar keptų kiaušinių, silpnai keptos žuvies. Yra produktų, kuriuos valgome termiškai neapdorotus, tai daugiausia vaisiai, uogos, daržovės. Visus produktus reikia plauti po gausia tekančio vandens srove. Ypač mėgstame mėgautis arbūzais, nes žinome – jie puikiai valo organizmą, o karštą vasaros dieną juo atsigaiviname vietoje vandens. Ir nors arbūzai sezonui tik prasidėjus labai brangūs, specialistai nepataria pirkti puselės ar ketvirčio arbūzo. Bet kokioje saldžioje terpėje žarnyno infekcijų sukėlėjai jaučiasi puikiau nei bet kur kitur. Todėl, kai ant pjaustytų arbūzų kaupiasi sultys, ant jų daugėja ir infekcijų sukėlėjų. Nuo pjaustytų arbūzų sultys bėga ir ant kitų arbūzų, todėl juos reikia labai kruopščiai nuplauti, o tik paskui pjaustyti ir valgyti. Nes dauguma daro didelę klaidą neplaudami kietų vaisių – nors žievė ir nevalgoma, liečiant ją rankomis infekcijos sukėlėjas labai lengvai gali patekti į organizmą. Dar vienas priešas, kuris suaktyvėja vasarą – salmonelė. Todėl norėdami išvengti salmoneliozės nepirkite neaiškiai laikomos žalios vištienos, ne šaldytuve sudėtų rūkytų vištienos šlaunelių,patikrinkite produktų (ypač iš vištienos) galiojimo laiką. Pirkite kiaušinius tik ten, kur jie laikomi vėsioje vietoje. Taip pat atminkite, kad salmonelių gali būti ir netinkamai laikomo torto kreme. Saugus vartoti turi būti ne tik geriamas vanduo, bet ir vanduo, kuriame maudomės. Žarnyno lazdelė, rodanti fekalinį užterštumą, randama visuose vandens telkiniuose, bet nevienodais kiekiais, o stovinčiame šiltame vandenyje ji dauginasi ypač greitai. Užtenka vieno gurkšnio smarkiai užteršto vandens ir susirgimas garantuotas.
Pavojus Nr. 2.
Kondicionieriai. Kai kurių kondicionierių vandens sistemoje gerai dauginasi bakterijos legionelės. Kai vanduo paverčiamas aerozoliu ir su atšaldytu oru paskirstomas po patalpą, legionelės patenka į aplinką. Šios bakterijos žmogui sukelia rimtą ligą (legioneliozę). Pagal simptomus liga panaši į plaučių uždegimą ar bronchitą. Norint išvengti užsikrėtimo legionelėmis, reikėtų rinktis kondicionierių, kuriame būtų bakterinis filtras ir kitos šiuolaikinės apsaugos priemonės. Kitas pavojus – banalus persišaldymas. Jei iš didelio karščio gatvėje patenkate į vėsią patalpą, žiūrėk – sloga garantuota. Dažnai patys kondicionierių nustatome su pernelyg “šaltu“ režimu. Idealiausia, kai patalpoje yra 21-24 laipsniai šilumos. Žinoma, nepatartina sėdėti šalia kondicionieriaus, t.y. iš kur išeina šaltas oras.
Pavojus Nr. 3.
Skersvėjis.Ventiliatoriai, skersvėjai, atviri automobilio langai sudaro apgaulingai pavojingą vėsumą. Atsargiai: karštyje, kai kūnas perkaitęs, netgi pats silpniausias vėjelis gali būti pavojingas nugaros, kaklo, strėnų raumenims. Beje, peršaldyti galima ne tik raumenis, bet ir nervus – dėl to pasekmės gali būti dar rimtesnės. Ilgai sėdint prie ventiliatoriaus galima taip pat peršalti ir net susirgti plaučių uždegimu. supraskite, kad šviežias oras ir skersvėjis tai ne tas pats.Kai patalpas vėdinate, galite sudaryti ir skersvėjį, ir įjungti ventiliatorius, taip pagerinama oro cirkuliacija. Bet pačiam, iš taip vėdinamos patalpos, reikia išeiti. O ventiliatorių reikėtų statyti maždaug 1,5-2 metrų atstumu nuo savęs.
Pavojus Nr. 4.
Valgomieji ledai. Atrodytų, kas gali būti maloniau karštą vasaros dieną – braškinis plombyras, vaisinis šerbetas, karameliniai ledai… Ir gaivina, ir sotu. Atsargiai – keletas minučių malonumo gali pasibaigti dviejų savaičių angina. Jei ledai prekybos vietoje jau buvo atšilę, o po to vėl buvo užšaldyti, tai, tikėtina, kad juose knibžda mikrobai.
Pavojus Nr. 5.
Greitas maistas. Geriausia vasarą išviso nepirkti ir nevalgyti greito maisto, ypač iš gatvės kioskelių. Tik pagalvokite, kad bandelė su dešrele 26 laipsnių karštyje išbuvo visą dieną ir noras valgyti turėtų praeiti. Net jei ir bandelės sudėtos šaldytuve, nėra jokios garantijos, kad jis susidoroja su tokiu karščiu lauke. Žinokite, kad aukštesnė nei 25 laipsnių temperatūra yra ideali vieta intensyviam mikroorganizmų, kurie gali sukelti įvairias ligas, dauginimuisi. Taigi esant būtinybei numalšinti alkį, išgerkite vandens, arbatos, užkrimskite ne taip greitai aukštoje temperatūroje gendančių produktų, pavyzdžiui : riešutų, bananų, sausainių. Nesusiviliokite greitu maistu, kurį siūlo paplūdimiuose. Ypač mūsų tautos taip mėgstamais čeburėkais. Net jei ir labai norisi mėsos…
Pavojus Nr. 6.
Alkoholiniai gėrimai. Vasarą progų pasivaišinti netrūksta. Tačiau būkite atsargūs ir žinokite, kad visai nesvarbu, ką geriate – degtinę, alų ar silpnus alkoholinius kokteilius. Net ir mažos alkoholio dozės esant dideliems karščiams gali sukelti liūdnas pasekmes pradedant bendru silpnumu, baigiant širdies kraujagyslių sistemos ligomis.
Pavojus Nr. 7.
Vandens netekimas. Kai kurie žmonės kartais daro didelę klaidą – stengiasi kuo mažiau gerti skysčių, kad mažiau prakaituotų. Tokiu atveju organizmas pradeda naudoti skysčių atsargas. Žmogus greitai išeikvoja savo organizmo skysčius. Ne pats blogiausias variantas atsigaivinti – sultys. Žinoma, šis gėrimas troškulį numalšins tik trumpam, bet kokiu atveju vaisių sultys tai vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Mineralinis vanduo – ko gero vienintelis labiausiai tinkantis gėrimas troškuliui malšinti. Reikėtų stengtis atsisakyti stiprios kavos, arbatos, kolos ir kitų gėrimų, kuriuose gausu kofeino. Geriau gerti negazuotą mineralinį vandenį ir silpną žalią arbatą.
Pavojus Nr. 8.
,,Kurortinis romanas“. Skamba gana keistai, tačiau statistika rodo, kad dažnai vasaros meilę tenka gydyti visą žiemą. Atviri kūnai paplūdimyje, maudynės jūroje tiesiog kaitina kraują. Deja, lytiškai plintančios ligos net ir vasarą “neatostogauja“. Užsikrėsti jomis labai paprasta, ypač kai atsargumo jausmas prislopintas alinančio karščio ir alkoholio. O ir apsauga ne visada patikima. Prezervatyvas nėra patikimas nei apsaugai nuo ŽIV viruso, nei nuo sifilio, chlamidiozės ar kirkšninių utėlių.
Pavojus Nr. 9.
Kraujasiurbiai. Tokie maži padarėliai kaip uodai kartais gali būti labai įkyrūs ir sugadinti pasisėdėjimą prie laužo ant ežero pakrantės. Po šių vabzdžių įkandimo odą gali niežtėti, patinti. Kasantis gali atsirasti netgi odos užkrėtimas. Norint išvengti uodų atakos, naudojami repelentai. Uodai nemėgsta kai kurių natūralių kvapų: gvazdikėlių, anyžių, eukalipto, pomidorų lapų. O dar geriau veikia šiuolaikinės sintetinės medžiagos, įeinančios į populiariausias prekyboje esančias priemones. Ant rūbų geriau purkšti aerozolius, o tiesiai ant odos teptis losjonu.
Pavojus Nr. 10.
Traumos. Vasaros sezonui būdingos traumos, susijusios su poilsiu. Ypač skausmingos ir paliekančios liūdnas pasekmes yra traumos, susijusios su neatsargiomis maudynėmis. Nekalbant apie nuskendimus, norėtųsi paminėti neatsargų ir neapgalvotą nardymą, šuolius į vandenį iš aukštai. Tai labai dažna kaklo bei kitų stuburo slankstelių lūžių priežastis. Taip pat vasarą būdingos traumos, mėgstantiems dviračių ar motorinių transporto priemonių sportą. Žmonės turėtų labiau pasirūpinti apsauga (ryškiomis liemenėmis, šalmais), gerai suplanuoti ir apgalvoti maršrutą, kad kuo mažiau tektų važiuoti judriomis gatvėmis arba užmiesčio keliais be tinkamų šalikelių.
Pavojus Nr. 11.
Saulė. Kad ir kaip būtume išsiilgę saulės spindulių, nepamirškime, kad “kas per daug – tas nesveika“. Per gausus deginimasis kenkia odai, gali ištikti ir bendras organizmo perkaitimas. Maksimalus saulės vonių laikas per dieną: vaikams – 30-50 minučių, suaugusiems 2 valandos, kas 40 minučių pailsint pavėsyje. Geriausias laikas degintis nuo 9 iki 11 valandos ryte ir nuo 15 iki 19 valandos po pietų. Deginantis tokiomis valandomis reikės degintis ilgiau, bet įdegis bus lygesnis, gražesnis, ir – žinoma – sveikesnis. Nuo 12 iki 15 valandos stengtis nebūti tiesioginiuose saulės spinduliuose, nes tokiu metu pats aktyviausias radioaktyvus spinduliavimas. Einant į pliažą tikrai nereikia pudruoti veido ir dažyti blakstienų: nuo saulės ir karščio jūsų grožis „nubėgs“. Taip pat nereikia purkštis kvepalais, losjonais ar kitomis priemonėmis, kuriose yra spirito. Jos, saulės spindulių poveikyje, gali sudirginti odą. Po deginimosi, jei jaučiate, kad įdegėte ir jums peršti kūną, pirmiausia patartina atvėsinti odą, o tik po to patepti maitinamuoju kremu.
Pavojus Nr. 12.
Miškas. Baisus pavojus tykantis miške (nors pastaruoju metu ši problema aktuali ir miestams) – erkės. Taigi net ir atsisakius pasivaikščiojimo miške, neįmanoma 100 proc. išvengti susitikimo su šiuo parazitu. Naminiai gyvūnai taip pat gali būti šių vabzdžių pernešėjai. Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Bet apie juos reikėjo pagalvoti anksčiau. Jei to nepadarėte, prieš išvykdami į mišką ar į gamtą, pasirūpinkite repelentais, kurie atbaido ne tik uodus, bet ir erkes, uždenkite galvą, rinkitės prie kūno prigludusius drabužius, geriausiai šviesius, vienspalvius. Jei radote įsisiurbusią erkę, kuo skubiau ją pašalinkite. Sudėtinga pirštais ištraukti erkę taip, kad jos nesuspausti, nesutraiškyti ir neapsikrėsti, jei erkė turi ligos sukėlėjų. Todėl geriausia tai daryti mažu specialiu pincetu, suimant erkę už galvos (ne už kūnelio!). Traukiama lėtai, sukant prieš laikrodžio rodyklę. Ištraukus, įkandimo vieta nuplaunama muilu.
Vasara – puikus metas kaupti sveikatą ir grūdintis.
Parengė Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Audronė Palubinskienė
]]>