Kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė cukrinio diabeto diena. Ji pradėta minėti 1991 m. Tarptautinės diabeto federacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva, siekiant atkreipti visuomenės bei valstybės institucijų dėmesį į cukrinį diabetą, jo prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir gydymą. Data pasirinkta atkreipiant dėmesį į Frederiko Bantingo gimimo dieną – insuliną atradusio mokslo veikėjo, kurio vaikystės draugas mirė nuo diabeto. 1922 m. jis pirmą kartą išgelbėjo 14-metį, suleisdamas insulino, o 1923 m. už tai gavo Nobelio premiją. Bendruomenės simbolis – mėlynas ratas, reiškiantis informavimą apie diabetą ir vienybę; mėlyna spalva – dangus ir Jungtinių Tautų vėliavos spalva.

Cukrinis diabetas – vis didesnė visuomenės sveikatos problema. Cukrinis diabetas – lėtinė medžiagų apykaitos liga, kuriai būdingas padidėjęs gliukozės (cukraus) kiekis kraujyje. Taip nutinka tuomet, kai kasa pagamina nepakankamai insulino arba organizmas negali tinkamai jo panaudoti. Insulinas – hormonas, padedantis gliukozei iš kraujo patekti į organizmo ląsteles ir aprūpinti jas energija.

Lietuvoje 2025 m. cukriniu diabetu sirgo 176 477 žmonės: iš jų 9 630 – 1 tipo, o 166 847 – 2 tipo cukriniu diabetu. Kelmės rajone, tais pačiais metais, buvo registruoti 1 587 cukriniu diabetu sergantys gyventojai: 83 sirgo 1 tipo, o 1 504 – 2 tipo diabetu. 2025 m. nuo cukrinio diabeto mirė 3 Kelmės rajono gyventojai. Šie skaičiai primena, kad cukrinis diabetas yra aktuali ir mūsų rajono gyventojų sveikatos problema.

Kodėl susergama cukriniu diabetu?

Vienos konkrečios priežasties, dėl kurios išsivysto cukrinis diabetas, nėra. Ligos atsiradimą lemia skirtingi veiksniai, priklausomai nuo jos tipo.

2 tipo cukrinio diabeto riziką didina:

• Antsvoris ir nutukimas, ypač padidėjusi riebalų sankaupa pilvo srityje.
• Mažas fizinis aktyvumas, ilgas sėdėjimas.
• Nesubalansuota mityba, gausus saldintų gėrimų, saldumynų ir kaloringo, mažai maistinių skaidulų turinčio maisto vartojimas.
• Paveldimumas – didesnė rizika, jeigu cukriniu diabetu serga artimi šeimos nariai.
• Vyresnis amžius.
• Padidėjęs kraujospūdis ir sutrikusi cholesterolio bei kitų kraujo riebalų pusiausvyra.

Svarbu žinoti, kad cukrinis diabetas nėra vien saldumynų valgymo pasekmė. Tai sudėtinga liga, kurios atsiradimą lemia paveldimumo ir aplinkos veiksnių visuma. Net ir sveikai gyvenantys žmonės gali susirgti, todėl nereikėtų kaltinti savęs ar kitų dėl ligos.

Kokie požymiai gali įspėti apie ligą?

Cukrinis diabetas gali ilgą laiką nesukelti jokių aiškių simptomų, ypač 2 tipo. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus.

Dažniausi ligos požymiai:

• Nuolatinis troškulys ir burnos džiūvimas.
• Dažnas šlapinimasis, ypač naktimis.
• Nuolatinis nuovargis, silpnumas.
• Nepaaiškinamas kūno svorio mažėjimas.
• Padidėjęs alkio jausmas.
• Neryškus matymas.
• Lėčiau gyjančios žaizdos.
• Dažniau pasikartojančios infekcijos.

Pastebėjus šiuos požymius, reikėtų nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją. Diabetui nustatyti atliekami kraujo tyrimai.

Ar įmanoma išvengti cukrinio diabeto?

Nors 1 tipo cukrinio diabeto prevencijos priemonių, kurios patikimai apsaugotų nuo ligos, šiuo metu nėra, 2 tipo diabetą dažnai galima atitolinti arba jo išvengti. Tam labai svarbi kasdienė žmogaus gyvensena.

Ką galime padaryti dėl savo sveikatos?

1. Rinktis subalansuotą mitybą. Kasdien valgyti daugiau daržovių, ankštinių produktų, viso grūdo gaminių, rinktis žuvį. Riboti saldumynus, saldintus gėrimus, stipriai perdirbtus produktus ir perteklinį kalorijų kiekį.
2. Daugiau judėti. Suaugusiesiems rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę. Tai gali būti spartus ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ar kita maloni veikla. Net ir nedidelis kasdienio judėjimo padidinimas yra naudingas.
3. Palaikyti sveiką kūno svorį. Turint antsvorio, net ir nedidelis, laipsniškas kūno svorio sumažėjimas gali padėti pagerinti organizmo jautrumą insulinui ir sumažinti 2 tipo diabeto riziką.
4. Atsisakyti rūkymo. Rūkymas didina 2 tipo diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
5. Rūpintis miego kokybe ir emocine savijauta.
6. Reguliariai tikrintis sveikatą. Net ir nejaučiant jokių simptomų, svarbu periodiškai pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje, ypač turint antsvorio, padidėjusį kraujospūdį ar paveldimą polinkį sirgti diabetu.

Kaip gyventi išgirdus cukrinio diabeto diagnozę?

Cukrinio diabeto diagnozė gali sukelti nerimą, baimę ar daugybę klausimų. Tačiau svarbu žinoti, kad šiandien diabetas yra kontroliuojama liga, žmogus, sergantis diabetu, gali gyventi visavertį, aktyvų ir ilgą gyvenimą.

Išgirdus diagnozę svarbiausia:

• Laikytis gydytojo paskirto gydymo ir savavališkai nenutraukti vaistų ar insulino vartojimo.
• Mokytis stebėti gliukozės kiekį kraujyje ir suprasti jo pokyčius.
• Laikytis individualiai pritaikytų mitybos rekomendacijų.
• Reguliariai užsiimti fizine veikla.
• Lankytis pas gydytoją ir atlikti rekomenduojamus tyrimus.
• Nepamiršti akių, inkstų, širdies ir kraujagyslių bei pėdų būklės stebėjimo.

Svarbu suprasti, kad diabetas veikia ne tik fizinę, bet ir emocinę žmogaus savijautą. Nuolatinis gliukozės stebėjimas, gydymo planavimas ir kasdieniai apribojimai gali kelti nuovargį, įtampą ar nerimą. Todėl sergančiam žmogui itin svarbus artimųjų palaikymas, supratingumas ir galimybė gauti profesionalią pagalbą.

Kodėl svarbu veikti anksti?

Negydomas arba blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas ilgainiui gali pažeisti kraujagysles, nervus ir įvairius organus. Gali išsivystyti širdies ir kraujagyslių ligos, insultas, inkstų funkcijos nepakankamumas, regėjimo sutrikimai, sunkiai gyjančios pėdų žaizdos ir net galūnių amputacijos.

Tačiau daugelio šių komplikacijų galima išvengti arba jų atsiradimą atitolinti, laiku diagnozavus ligą, tinkamai ją gydant ir reguliariai stebint sveikatos būklę.

Pasaulinės diabeto dienos proga kviečiame nelikti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai. Pastebėkime pirmuosius ligos požymius, pasitikrinkime gliukozės kiekį kraujyje ir paskatinkime tai padaryti savo artimuosius.

 

Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

 

Informacijos šaltiniai: Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Diabetes – Fact sheet. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/diabetes; Higienos institutas. Sveikatos statistinių duomenų portalas. https://stat.hi.lt/; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Informacija apie cukrinio diabeto prevenciją ir sveiką gyvenseną.