Lapkričio 16−20 d. trečiąjį kartą Europoje minima informavimo apie alkoholio žalą savaitė.
Alkoholis – tai narkotikas, kuris įsisavinimas į kraują iš skrandžio. Šis narkotikas pakeičia kraujo darbą ir paveikia protą, kūną bei jausmus. Alkoholis paveikia centrinę nervų sistemą. Tai reiškia, kad jis paveikia kvėpavimą ir širdies ritmo dažnį, o taip pat ir tai, kaip mes galvojame, jaučiame, suvokiame aplinką ir elgiamės. Alkoholis daro mus nerūpestingais ir lengvai sudirginamais, todėl daugelis žmonių galvoja, kad alkoholis yra stimuliuojantis narkotikas, bet tai netiesa. Nors kiekvienas iš mūsų žino, kad alkoholis kenkia sveikatai, kad sukelia vėžinius susirgimus, kad nuo alkoholio apsvaigę asmenys įvykdo daugelį nusikaltimų, kad dėl neblaivių vairuotojų kaltės keliuose įvyksta skaudžios nelaimės, tačiau neįsivaizduoja švenčių be alkoholio. Bent vieną kartą metuose nuo 50 iki 80 proc. žmonių patiria vienokią ar kitokią žalą dėl kito asmens girtumo. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad Lietuvoje alkoholio suvartojama ženkliai daugiau nei kitose Europos šalyse, galima įtarti, kad šios problemos mastai mūsų šalyje yra dar didesni. Tyrimais įrodyta, kad net 90 proc. atvejų alkoholis vartojamas aplinkoje, kurioje yra vaikų. Beveik visi vaikai, kurių artimoje aplinkoje yra girtaujama, yra patyrę vienokią arba kitokią skriaudą iš neblaivių suaugusių tėvų. Skaudžiausias neigiamas pasekmes dėl kito asmens girtumo patiria būtent vaikai. Europoje atliktas tyrimas rodo, kad šeimose, kuriose gyvena žalingai alkoholį vartojantis arba priklausomas nuo jo asmuo, vaikai patiria didžiulį stresą: jie bijo savo tėčio arba mamos (atitinkamai 57% ir 32% ), yra buvę fizinio smurto namuose liudininkais (40% vaikų nurodė matę, kaip tėtis smurtauja prieš mamą), tapę smurto aukomis patys (12% vaikų buvo užgauti, sužeisti arba kitaip nuskriausti savo tėčio). Tokie vaikai užaugę kelis kartus dažniau suserga priklausomybės ligomis ir depresija nei jų bendraamžiai, vaikystėje neturėję tokios patirties. Žmones, kurie užaugo alkoholiu piktnaudžiaujančioje šeimoje, nuolatos persekioja gėdos jausmas, baimė ir įtampa, manymas, kad kiti yra vertesni… O viena iš nuolatinių pastangų – mėginimas nuslėpti šeimos problemas, nors beveik visi aplinkiniai apie jas žino. Didžiulė bėda, apie kurią sutartinai tvirtina narkologai, yra ta, kad lietuviai vienu kartu geria didžiulį kiekį alkoholio, ir tai laikoma norma, ypač tarp vyrų. Gausaus gėrimo kultūra yra paplitusi visuose visuomenės sluoksniuose. Pati aplinka skatina gausiai gerti, todėl norinčiam gyventi blaiviai yra sunku atsispirti aplinkos spaudimui. Jei jau sergame už krepšininkus, tai ne su buteliu, o su dėže alaus, jei jau švenčiame jubiliejų, tai prie gausiai nukrauto degtine stalo, ir jubiliatas jaučiasi turįs teisę įsižeisti, kad svečiai negeria, ir ką jau kalbėti apie Naujųjų metų sutiktuves, kuomet šampanas liejasi laisvai. O kaip yra švenčiami vaikų gimtadieniai? Daugelis tėvelių neįsivaizduoja vaikų gimtadienio be vaikiško „šampano“, taip vaikai, nuo pat mažiukų, mokomi šventes paminėti audringai. O kai pradeda eiti į mokyklą, prasideda paauglystė ir vakarėliai su draugais, tuomet tėvai kaltina mokyklą, draugus, aplinką, visuomenę ir pan. kad jie išmokė jų vaiką vartoti alkoholį, nors vaikas jau senai žinojo, kad šventės švenčiamos tik su taure rankoje. Būkime savo vaikams geras pavyzdys, įrodykime, kad šventės įmanomos be alkoholio, o jei jau niekaip neišeina, tai bent mažinkime suvartojamo alkoholio kiekį.
Jei vartosite mažiau alkoholio:- mažiau kankinsitės per pagirias;
- būsite laimingesni;
- mažiau apgailestausite;
- daugiau kontroliuosite padėtį;
- rečiau ginčysitės;
- turėsite daugiau pinigų;
- bus mažesnė neplanuotų ar neapsaugotų lytinių santykių rizika;
- bus mažesnė neplanuoto nėštumo rizika;
- bus mažesnė kepenų vėžio ir kitų sveikatos problemų rizika.