Fluoras –  chemiškai ir biologiškai aktyvus elementas, būtinas žmogaus organizmo vystymuisi. Jis svarbus kaulų ir dantų (ypač dantų emalio) augimui, nes pakankamas jo kiekis apsaugo dantis nuo ėduonies, užtikrina taisyklingą augančio organizmo kaulų sistemos vystymąsi. Dantų emalio paviršiuje susidaręs kalcio fluoridas slopina paviršinio sluoksnio tirpimą. Didžiausią fluoro kiekį žmogus gauna su maistu – valgydamas ir gerdamas, o pagrindinis jo šaltinis yra geriamasis vanduo. Tiek per didelė, tiek per maža fluoro koncentracija geriamajame vandenyje gali turėti neigiamos įtakos žmogaus sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama ir Lietuvoje taikoma optimali fluorido koncentracija geriamajame vandenyje, atsižvelgiant į įvairaus amžiaus žmonių poreikius, yra 0,6-1,0 mg/l. Ribinė fluoro koncentracija geriamajame vandenyje turi būti ne didesnei kaip 1,5 mg/l. Kai fluoro kiekis geriamajame vandenyje viršija 1,5 mg/l ribą, padidėja dantų fluorozės išsivystymo rizika. Kai jo yra mažiau nei 0,5 mg/l, padidėja ėduonies išsivystymo rizika. Lietuvos teritorijoje fluorido koncentracijos požeminiame vandenyje pasiskirsčiusi nevienodai. Padidėjęs fluoro kiekis geriamajame vandenyje nustatytas ir Kelmės rajone, todėl turime daugiau dėmesio fluorozės profilaktikai.

SPECIALISTAI NURODO FLUORO TEIGIAMĄ IR NEIGIAMĄ

POVEIKĮ ŽMONIŲ SVEIKATAI

Teigiamas fluoridų poveikis. Normalus fluoro kiekis profilaktiškai apsaugo nuo dantų ėduonies, todėl fluoro dedama į dantų pastas, skalavimo skysčius.

Neigiamas fluoridų poveikis. Didelis fluoro kiekis sutrikdo normalų emalio ląstelių formavimąsi ir sukelia fluorozę.

Fluorozė – tai dantų liga, prasidedanti danties vystymosi ir mineralizacijos periodu vaikams nuo 3 iki 8 metų.

        Didėjant suvartotam fluoro kiekiui, didėja fluorozės išsivystymo rizika. Tačiau vaikų dantys pažeidžiami fluorozės labai nevienodai: yra daug vaikų, kurių dantys visiškai sveiki, kai jų bendraamžiai, gyvenantys tose pačiose sąlygose, turi fluoroze pažeistų dantų. Tai ypač priklauso nuo vaiko organizmo, imuninės sistemos, mitybos, burnos higienos įpročių. Lengvo laipsnio fluorozė gali atsirasti, jei vaikas vartoja per daug fluoro turinčios dantų pastos,  jei po dantų valymo gerai neišsiskalauja burnos ir nuolat nuryja pastos. Maži vaikai gali nuryti iki 30 proc. dantų pastos. Fluorozės pažeisti dantys iš pradžių atrodo tarsi ant dantų kauburėlių būtų sniego kepurėlės. Jei pažeidimai gilesni, gali atsirasti duobelių, erozijų, danties vainiko defektų. Fluorozė pažeidžia tiek pieninius, tiek nuolatinius dantis, tačiau pastarieji pažeidžiami dažniausiai.

SPECIALISTAI PATARIA

            Dantų fluorozės paplitimas tiesiogiai priklauso nuo bendro fluoridų suvartojimo (su maistu, geriamuoju vandeniu, dantų priežiūros priemonėmis). Todėl rekomenduojama reguliuoti fluoridų suvartojimą su maistu, gėrimais ir dantų priežiūros priemonėmis.

Norint sumažinti dantų fluorozės atsiradimo riziką:

• Vaikams reikėtų kuo daugiau vartoti pieno ar jo produktų, nes piene esantis kalcis sujungia fluoro junginius.
• Taip pat rekomenduojamas vitaminas C, kuris padeda greičiau fluorui pasišalinti iš organizmo, sunkina jo įsisavinimą.Vartoti tik befluorę kramtomąją gumą.
• Nevartoti maistui fluoruotos druskos.
• Jei galima, reikia pakeisti vandens šaltinį. Net ir gyvenant vietovėse, kurių geriamojo vandens fluoro kiekis per didelis, galima rasti vandens šaltinių, turinčių normalų fluoro kiekį. Tai gruntinio vandens šaltiniai – juose labai retai fluoro kiekis būna didesnis už normą. 3-6 metų amžiaus vaikams naudoti pastą be fluoro arba su mažu jo kiekiu (iki 250 ppm), o po to labai gerai išskalauti burną.Periodiškai tikrinti vaikų dantis pas specialistus, konsultuotis dėl priežiūros ir profilaktikos priemonių.
• Visas medicinines priemones galima naudoti tik gydytojui paskyrus ir jam prižiūrint.
• Vietovėse kur nustatytas padidėjęs fluoro kiekis geriamajame vandenyje, pastą, turinčią fluoro, galima vartoti tik tada, kai vaikas moka gerai išskalauti burną.
• Iki 3 metų amžiaus vaikų dantų valymui vartoti pastą be fluoro;
• 3-6 metų amžiaus vaikams naudoti pastą be fluoro arba su mažu jo kiekiu (iki 250 ppm), o po to labai gerai išskalauti burną.
• Vietovėse kur nustatytas padidėjęs fluoro kiekis geriamajame vandenyje, pastą, turinčią fluoro, galima vartoti tik tada, kai vaikas moka gerai išskalauti burną,
• Periodiškai tikrinti vaikų dantis pas specialistus, konsultuotis dėl priežiūros ir profilaktikos priemonių.
• Visas medicinines priemones galima naudoti tik gydytojui paskyrus ir jam prižiūrint.Informaciją parengė Lina Balčiūnienė, Kelmės visuomenės sveikatos biuro direktorė

]]>