Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai verčia žmones rinktis greitai paruošiamą maistą. Dėl patogumo ir lengvo prieinamumo greitasis maistas tapo daugelio kasdienybės dalimi. Populiariausi jo produktai – mėsainiai, gruzdintos bulvytės, picos, dešrainiai, kepta vištiena, sumuštiniai, traškučiai, saldinti gazuoti gėrimai ir įvairūs perdirbti užkandžiai. Jų galima įsigyti beveik visur – degalinėse, prekybos centruose, užkandinėse, kioskuose ar pakelės užeigose. Nors apie neigiamą greitojo maisto poveikį kalbama vis dažniau, jo vartojimas išlieka didelis. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, antsvoris ir nutukimas tapo viena didžiausių XXI amžiaus visuomenės sveikatos problemų. Nutukimas didina riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, tam tikromis vėžio formomis bei kitomis lėtinėmis ligomis.
Kodėl greitasis maistas laikomas nesveiku? Dauguma greitojo maisto produktų pasižymi dideliu kalorijų kiekiu, tačiau juose dažnai trūksta organizmui būtinų maistinių medžiagų – skaidulų, vitaminų, mineralų ir antioksidantų. Tuo tarpu juose gausu:
- sočiųjų ir transriebalų;
- pridėtinio cukraus;
- druskos (natrio);
- rafinuotų angliavandenių;
- įvairių maisto priedų.
Reguliarus tokių produktų vartojimas gali lemti energijos perteklių, svorio augimą bei medžiagų apykaitos sutrikimus.
POVEIKIS KEPENIMS. Vienas iš organų, kuris ypač kenčia dėl nesubalansuotos mitybos, yra kepenys. Tyrimai rodo, kad dažnas greitojo maisto vartojimas didina nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos riziką. Sergant šia liga kepenyse kaupiasi riebalai, atsiranda uždegimas, o negydoma liga gali progresuoti net iki kepenų cirozės. Ypač didelę įtaką daro maistas, kuriame gausu sočiųjų riebalų, rafinuotų angliavandenių bei saldintų gėrimų.
POVEIKIS ŠIRDŽIAI IR KRAUJAGYSLĖMS. Greitajame maiste dažnai būna labai daug druskos ir sočiųjų riebalų. Per didelis druskos kiekis didina kraujospūdį, o sotieji riebalai gali padidinti „blogojo“ (MTL) cholesterolio koncentraciją kraujyje.
Ilgainiui tai didina riziką susirgti:
- arterine hipertenzija;
- ateroskleroze;
- išemine širdies liga;
- miokardo infarktu; insultu.
POVEIKIS SMEGENIMS. Vis daugiau tyrimų rodo, kad mityba turi įtakos ne tik fizinei, bet ir psichikos sveikatai. Dažnas greitojo maisto vartojimas gali skatinti atsparumo insulinui vystymąsi, o šis siejamas su prastesne pažintine funkcija. Insulinas svarbus ne tik gliukozės apykaitai – jis dalyvauja ir smegenų veikloje. Esant atsparumui insulinui, neuronai gali prasčiau panaudoti gliukozę, todėl ilgainiui gali silpnėti atmintis, dėmesio koncentracija ir mokymosi gebėjimai.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad mityba, kurioje gausu greitojo maisto, yra susijusi su didesniu uždegimu organizme. Lėtinis uždegimas laikomas vienu iš veiksnių, galinčių prisidėti prie neurodegeneracinių ligų vystymosi, nors vien greitojo maisto vartojimas savaime Alzheimerio ligos nesukelia. Greitajame maiste dažnai gausu greitai pasisavinamų angliavandenių bei pridėtinio cukraus. Dėl to staigiai padidėja gliukozės kiekis kraujyje, o kasa išskiria daugiau insulino. Jeigu tokia mityba tampa įprasta, organizmo ląstelės ilgainiui tampa mažiau jautrios insulinui – išsivysto atsparumas insulinui. Tai vienas svarbiausių 2 tipo cukrinio diabeto rizikos veiksnių. Negydomas diabetas gali sukelti rimtų komplikacijų – pažeisti akis, inkstus, nervus bei kraujagysles, padidinti širdies ligų riziką, o sunkiais atvejais dėl kraujotakos sutrikimų gali prireikti galūnių amputacijos.
POVEIKIS ŽARNYNUI. Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama žarnyno mikrobiotai. Tyrimai rodo, kad itin perdirbtas maistas ir mažas skaidulų kiekis keičia žarnyno bakterijų sudėtį. Tokie pokyčiai gali būti susiję su silpnesniu imunitetu, didesniu uždegimu organizme, antsvoriu bei medžiagų apykaitos ligomis.
GREITASIS MAISTAS IR VAIKŲ SVEIKATA.
Vaikams ir paaugliams greitasis maistas ypač pavojingas. Reguliarus jo vartojimas siejamas su:
- didesne nutukimo rizika;
- padidėjusiu kraujospūdžiu;
- ankstyvais medžiagų apykaitos sutrikimais;
- prastesne mitybos kokybe;
- didesniu dantų ėduonies paplitimu.
Vaikystėje susiformavę mitybos įpročiai dažnai išlieka ir suaugus.
Ar galima valgyti greitąjį maistą?
Vienkartinis apsilankymas greitojo maisto restorane sveikam žmogui ligų nesukels. Problema atsiranda tuomet, kai toks maistas tampa kasdieniu pasirinkimu.
Specialistai rekomenduoja:
- greitąjį maistą vartoti kuo rečiau;
- rinktis mažesnes porcijas;
- vengti saldintų gėrimų;
- dažniau valgyti daržoves, vaisius, ankštines kultūras, pilno grūdo produktus;
- rinktis liesus baltymų šaltinius ir namuose gamintą maistą.
Subalansuota mityba kartu su reguliariu fiziniu aktyvumu yra viena veiksmingiausių priemonių išvengti daugelio lėtinių ligų.
Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija
Informacijos šaltiniai: Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Healthy diet. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/healthy-diet. Obesity and overweight. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/obesity-and-overweight. Harvard T.H. Chan School of Public Health. The Nutrition Source – Fast Food. https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource
