Artėja egzaminai – tai sudėtingas išbandymas ir vaikams, ir jų tėveliams. Nervinė įtampa, baimė, intensyvi protinė veikla, sutrikęs miego ir poilsio režimas – visa tai gali baigtis sunkiai kontroliuojamu stresu ir nerviniu išsekimu.
Stresas būdingas visiems, bet pasireiškia jis nevienodai. Vienų mokinių toks stiprus stresas, kad gavus egzaminų užduotį ,,išsitrina“ visa turima informacija. O kai kurie mokiniai, apimti streso, išlieka palyginti ramūs. Taip yra dėl to, kad esame skirtingai jautrūs tam tikriems dirgikliams. Prasidėjus egzaminų maratonui, išryškėja trijų tipų stresas:
Informacinis – kurį sukelia reikalingos prisiminti informacijos gausa ir protinis persitempimas;
Fizinis – atsirandantis dėl miego trūkumo, ilgo mokymosi, nuovargio, mažo fizinio aktyvumo;
Psichologinis – kylantis dėl baimės susikirsti per egzaminą, gauti blogą įvertinimą, nepateisinti tėvų ir mokytojų lūkesčių.
Streso visiškai išvengti neįmanoma, tačiau jį galima kontroliuoti. Tam tinka meditacija, kvėpavimo pratimai. Stresas savotiškai yra naudingas, jis padeda susitelkti tikslui ir skatina jo siekti.
Itin didelio streso ženklai.
Vaiką vargina nemalonūs simptomai: galvos ar skrandžio skausmas, sutrikęs miegas ir mityba, nuolatinis nuovargis, smarkus širdies plakimas, raumenų įtampa, nesugebėjimas atsipalaiduoti ir susikaupti. Jis nuolat kartoja neigiamas frazes: ,,Aš susikirsiu“, ,,Man tikrai nepasiseks“ ir pan. Vaikas tampa irzlus, greitai įsitraukia į ginčus, dažnai kinta jo nuotaika. Atsisako bendrauti su draugais, šeima ar pasitraukia iš mėgstamos veiklos.
Nuo ko priklauso egzaminų sėkmė?
Ar pasiseks per egzaminą priklauso nuo dviejų dalykų – tai turimų žinių ir gebėjimo valdyti savo emocijas egzamino metu.
Ką turi žinoti tėvai? Trijų žingsnių taisyklė:
- Nedemonstruokite stipraus jaudulio. Vaikas gali pamanyti, kad netikite jo gebėjimais.
- Nenuvertinkite egzaminų svarbos, antraip atžala gali prarasti motyvaciją ruoštis.
- Nekalbėkite apie tai, kad jau matote savo vaiką su baltu gydytojo chalatu ar pan. Vaikas netiesiogiai jaus spaudimą, o baimė nepateisinti jūsų lūkesčių trukdys gerai pasirengti.
Kaip ruoštis egzaminui?
Aplinka. Raskite ramią vietą. Susitarkite su namiškiais, kad jūsų netrukdytų kol jūs mokotės. Nelauktas draugo skambutis, taip pat gali išmušti iš vėžių, todėl telefoną palikite kitame kambaryje.
Metodai. Nėra gero ar blogo medžiagos kartojimo būdo. Jis priklauso nuo to, kas labiausiai jums tinka. Tai gali būti svarbių dalykų pasižymėjimas knygoje ar konspektuose, temų santraukų rašymas ar ištisos temos perrašymas. Taip pat svarbiausių faktų ar datų kartojimas garsiai, formulių ar apibrėžimų įsiminimas pagal kokias nors asociacijas. Jei jūsų atmintis vaizdinė, esminius dalykus užsirašykite ant lapelių ir iškabinėkite juos matomose vietose. Metodų kaitaliojimas padės dėmesį išlaikyti ilgiau ir informaciją įsiminti geriau.
Trukmė ir laikas. Sunku išlaikyti dėmesį? Pradėkite mokytis nedidelėmis laiko atkarpėlėmis ir pamažu jas ilginkite. Bet prisiminkite, kad optimalus laiko tarpas mokytis vienu prisėdimu yra 45-60 min. Pasirengimą egzaminui rekomenduojama baigti iki 17-18 val. Mokymasis naktį prieš egzaminą neproduktyvus. Geriau nakties laiką skirkite miegui.
Mieli abiturientai, pasitikėkite savimi, kontroliuokite savo emocijas ir nepasiduokite panikai. Egzaminų sėkmė toli gražu nenusako jūsų, kaip asmenybės, vertės. Net jei pasiseks mažiau, nei norėjote ar tikėjotės, pasaulis dėl to nesugrius. Gal netgi atvirkščiai – nukreips į tikrąjį gyvenimo kelią.
Parengė Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Audronė Palubinskienė
]]>