PASAULINĖ MAISTO SAUGOS DIENA
Kiekvienais metais birželio 7 dieną minima Pasaulinė maisto saugos diena. Šią dieną 2018 m. įsteigė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į maisto saugos svarbą ir skatinti veiksmus, padedančius išvengti su maistu susijusių ligų. Maisto sauga – maisto įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytų maisto ir jo tvarkymo reikalavimų visuma, užtikrinanti, kad vartojant maistą įprastomis sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą, nebus jokios rizikos vartotojų sveikatai ar gyvybei. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nesaugus maistas, kuriame yra kenksmingų bakterijų, virusų, parazitų ar cheminių medžiagų, gali sukelti daugiau kaip 200 įvairių ligų – nuo lengvų virškinimo sutrikimų iki sunkių infekcijų ar net mirties. Kasmet pasaulyje maždaug 600 milijonų žmonių suserga dėl užteršto maisto.
Maisto saugos principai:
- Atsargumo principas.
Ypatingomis aplinkybėmis, kai, įvertinus turimą informaciją, nustatoma galima grėsmė sveikatai, tačiau nėra pakankamai mokslinių duomenų išsamiam rizikos vertinimui atlikti, gali būti taikomos laikinosios rizikos valdymo priemonės. Jos padeda užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį, kol surenkama daugiau informacijos.
- Skaidrumo principas.
Maisto sauga ir vartotojų interesų apsauga svarbi ne tik valstybės institucijoms, bet ir visuomenei, nevyriausybinėms organizacijoms bei tarptautiniams prekybos partneriams. Todėl būtina užtikrinti skaidrų maisto saugos reguliavimą, operatyvų informacijos teikimą ir visuomenės informavimą apie galimas rizikas.
- Atsekamumo principas.
Visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose turi būti galimybė atsekti maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną ar kitas medžiagas, naudojamas maisto gamyboje. Atsekamumas leidžia greitai nustatyti galimo užteršimo šaltinį ir, prireikus, operatyviai pašalinti nesaugius produktus iš rinkos.
Įdomu tai, kad dauguma apsinuodijimų maistu įvyksta ne darbovietėse ar viešojo maitinimo įstaigose, o namų virtuvėse dėl netinkamo maisto laikymo, nepakankamo terminio apdorojimo ar kryžminės taršos. Bakterijos gali daugintis itin greitai – paliktame kambario temperatūroje maiste jų kiekis gali padvigubėti vos per 20–30 minučių. Rankų plovimas prieš gaminant maistą yra viena paprasčiausių ir veiksmingiausių priemonių, padedančių išvengti maisto užteršimo. Maisto sauga svarbi ne tik sveikatai, bet ir ekonomikai – dėl maisto sukeltų ligų patiriami dideli sveikatos priežiūros ir produktyvumo nuostoliai.
Kaip mes galime prisidėti prie maisto saugos?
PSO rekomenduoja laikytis penkių pagrindinių saugaus maisto principų:
- Palaikykite švarą.
- Atskirkite termiškai neapdorotus produktus nuo jau paruošto maisto.
- Maistą tinkamai termiškai apdorokite.
- Laikykite maistą saugioje temperatūroje.
- Naudokite saugų vandenį ir kokybiškas žaliavas.
Minint Pasaulinę maisto saugos dieną svarbu dar kartą pabrėžti, kad pagrindinis maisto saugos tikslas – iki minimumo sumažinti nesaugaus maisto keliamą riziką ir užtikrinti, kad maistas visais etapais – nuo lauko iki stalo – būtų saugus vartoti ir nekenktų žmonių sveikatai.
Informaciją parengė: visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos stiprinimą, Audronė Palubinskienė
Informacijos šaltiniai: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) – Maisto sauga. Informacija apie maisto saugos reikalavimus, atsekamumą ir teisės aktus. Lietuvos Respublikos maisto įstatymas. Maisto saugos sąvoka ir pagrindiniai maisto tvarkymo reikalavimai.
