Liepos 25-oji – Pasaulinė skendimų prevencijos diena. Šios dienos tikslas – paraginti žmones prie vandens ar vandens telkinyje būti atsakingesniems, priminti vaikų mokymosi plaukti svarbą, tėvams akcentuoti vaikų priežiūros poilsiaujant klausimus, pabrėžti taisyklių paplūdimiuose laikymosi bei pirmosios pagalbos suteikimo nelaimės atveju reikšmę.

Skendimas yra tokia būklė, kurios metu dėl į plaučius patekusio vandens sutrinka kvėpavimo procesas, dėl ko tampa nebeįmanoma gyvybiškai svarbių dujų apykaita. Skęstančiajam nesuteikus skubios pagalbos, šis praranda sąmonę ir gali mirti dėl deguonies trūkumo. Kuo greičiau skęstančiajam suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė jį atgaivinti ir išvengti skendimo komplikacijų. Statistikos duomenimis, kasmet pasaulyje nuskęsta daugiau nei 236 000 žmonių. Toks skaičius talpina ne tik liūdnai pasibaigusius neatsargaus elgesio vandenyje sukeltus paskendimus, bet ir asmenų žūtis potvynių metu. Paskendimas – viena iš dešimties pagrindinių vaikų bei jaunuolių (iki 24-erių metų amžiaus) mirties priežastis.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, vaikų iki 19 metų Lietuvoje nuskęsta daugiausiai. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai skendimus, kaip didžiulę visuomenės sveikatos grėsmę, ypač akcentuoja Baltijos šalyse, kur yra daug atvirų vandens telkinių. Nors skendimų per pastaruosius 20 metų Lietuvoje labai sumažėjo, tačiau Lietuva vis dar priskiriama prie tų šalių, kuriose situacija yra labai bloga ir reikia imtis neatidėliotinų priemonių ją gerinti.

Kokie yra skendimų rizikos veiksniai?

Amžius. Amžius yra vienas pagrindinių skendimų rizikos veiksnių. Šis ryšys yra dažnai susijęs su priežiūros stoka. Apskritai vaikų iki 5 metų amžiaus mirtingumas dėl skendimų yra didžiausias.

Lytis. Vyrai skęsta dvigubai dažniau nei moterys. Taip pat vyrai dažniau guldomi į ligoninę dėl patirtų komplikacijų skęstant nei moterys. Tyrimai rodo, kad didesnis vyrų paskendimų rodiklis yra susijęs rizikingu elgesiu vandenyje ir prie vandens: maudymusi vienam, alkoholio vartojimu prieš maudantis ar plaukiojant laivais, valtimis ir kt.

Prieiga prie vandens. Geresnės galimybės prieiti prie vandens yra dar vienas rizikos veiksnys. Asmenys, kurie dirba komercinės žvejybos srityje ar su laivyba susijusius darbus turi didesnę tikimybę skęsti.

Vaikai, kurie gyvena šalia atvirų vandens telkinių, pvz., griovių, tvenkinių, drėkinimo kanalų, priklauso didesnės skendimų rizikos grupei.

Yra ir kitų rizikos faktorių, susijusių su didesne rizika nuskęsti. Tai:

• be suaugusiųjų priežiūros netoli vandens palikti kūdikiai;
• gelbėjimo įrangos trūkumas nesaugiose ar perpildytose vandens transporto priemonėse;
• alkoholio vartojimas šalia vandens ar vandenyje;
• gretutinės ligos, pvz., epilepsija;
• neatsargus elgesys nežinomuose vandens telkiniuose;
• potvyniai ar kitos gamtos nelaimės.

Kaip elgtis, pamačius skęstantį?

• Kviesti pagalbą – skambink 112.
• Mesti plūduriuojantį daiktą. Saugiausias gelbėjimo būdas yra mesti skęstančiajam plūduriuojantį daiktą – kamuolį, pripučiamą čiužinį, gelbėjimo ratą, virvę. Jei to neįmanoma padaryti ar asmuo yra per toli, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo, gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti skęstančiajam per saugų atstumą kokį nors daiktą, į kurį jis galėtų įsikibti: lazdą, storą medžio šaką, čiužinį.

Saugokime vieni kitus ir prie vandens elkimės atsargiai ir atsakingai.

Naudingos nuorodos: World Drowning Prevention Day; https://www.hi.lt/statistiniu-duomenu-apie-mirties-priezastis-paieskos-priemone/; https://pagd.lrv.lt/lt/statistika/gaisru-ir-gelbejimo-darbu-statistika/

Informaciją parengė Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Audronė Palubinskienė