Rugsėjo paskutinį sekmadienį kasmet minima Pasaulinė širdies diena. Ši diena pirmą kartą buvo paminėta 1999 metais. Jos iniciatorius – Pasaulinė širdies federacija, kuri aktyviai kovoja su infarktu ir insultu, vienydama 200 organizacijų daugiau kaip 100 pasaulio šalių. Šios dienos  tikslas – perspėti viso pasaulio žmones, kad širdies ligos ir insultas yra svarbiausia mirčių priežastis visame pasaulyje, nusinešanti kasmet apie 17 milijono gyvybių, daugiau, nei bet kuri kita priežastis. Daugiausia gyvybių pareikalauja išeminė širdies liga, kiek mažiau – insultas. 

Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos seniai pasiekė epidemijos lygį. Tai atsispindi liūdnoje statistikoje. Kas antrą mirtį Lietuvoje sukelia kraujotakos sistemos ligos, tai kasmet sudaro apie 55 proc. visų mirčių (pasaulio vidurkis – apie 29 proc.). Kasmet nuo šių ligų Lietuvoje miršta per 23 tūkst. žmonių. Vyrai kraujotakos ligomis pradeda sirgti maždaug 10 metų anksčiau nei moterys.  Rizika jiems padidėja perkopus 45 metus.  Darbingo amžiaus vyrų miršta beveik triskart daugiau negu šio amžiaus moterų. Moterų mirtingumas dramatiškai padidėja po menopauzės.

Visuomenė, rodos, teoriškai žino apie svarbiausias  mirčių priežastis ir išeminės širdies ligos rizikos veiksnius, bet atvykstantieji dėl miokardo infarkto ar insulto į ligonines dažniausiai tuos rizikos veiksnius ignoruoja arba netiki jų svarba. Kita problema, kad dažnas susirgęs nesugeba atpažinti pirmųjų besivystančio miokardo infarkto požymių, supainioja juos su kitomis ligomis: bronchų, skrandžio, stuburo ir t.t.

Primename, kad širdies ir kraujagyslių ligos – didelė įvairių ligų grupė, tačiau pačios dažniausios yra dvi:

• Širdies raumens infarktas
• Galvos smegenų insultas

Dažniausios šių susirgimų apraiškos, įvykstančios ūmiai. Kraujagyslė užsikemša krešuliu, kuris tampa kliūtimi kraujui tekėti į širdį ar smegenis.  Priežastis – riebalų sankaupos vidinėje kraujagyslės sienelėje ir aterosklerozinės plokštelės susiformavimas. Ties tokia plokštele dažniausiai ir prilimpa krešulys. Insultą gali sukelti ir kraujo išsiliejimas į galvos smegenis.  Aterosklerozė ilgus metus gali progresuoti nebyliai, pranešdama apie save tik netikėtai įvykus infarktui arba insultui. Dauguma šių ligų prasideda būnant namuose, todėl  visiems reikėtų žinoti pradinius perspėjančius simptomus, nes laiku atpažinta liga ir skubiai suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.

Perspėjantys širdies infarkto požymiai:

• Nemalonus jutimas krūtinėje (diskomfortas): spaudimas ar skausmas krūtinės viduryje už krūtinkaulio.
• Diskomfortas ir/ar skausmas, plintantis į kitas viršutinės kūno dalies sritis: vieną ar abi rankas, nugarą, kaklą, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį;
• Oro trūkumas kartu su nemaloniu jutimu krūtinėje.

Šiuos požymius gali lydėti silpnumas, jėgų netekimas, šaltas prakaitas, nerimas, mirties baimė, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, sąmonės praradimas.

Perspėjantys insulto požymiai:

• Staigus rankos, kojos, vienos veido pusės nusilpimas;
• Staigus suvokimo, kalbos sutrikimas;
• Staigus regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis;
• Staigus koordinacijos, pusiausvyros, eisenos sutrikimas;
• Staigus stiprus galvos skausmas be aiškios priežasties.

Atsiradus išvardintiems infarkto ar insulto požymiams svarbu kuo greitesnė medicininė pagalba, nes užsikimšusios kraujagyslės atvėrimas ir kraujotakos atstatymas gali išgelbėti gyvybę. Vos pajutę išvardintus požymius, nelaukite – kvieskite greitąją medicininę pagalbą, svarbi kiekviena minutė. Beveik 80 procentų priešlaikinių mirčių nuo širdies infarkto ir insulto galima išvengti nugalėjus svarbiausius gyvensenos rizikos veiksnius: rūkymą, nesveiką mitybą, stresą ir fizinį pasyvumą.  Nesveika mityba ir fizinis pasyvumas skatina „tarpinius rizikos veiksnius“: aukštą kraujospūdį, per didelį gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje, antsvorį ir nutukimą. Šių metų Pasaulinės širdies dienos šūkis – „Gyvenk, dirbk, ilsėkis, prisijunk“ siūlo ypač aktyviai susirūpinti savo ir savo artimųjų širdies sveikata ir tapti sveikos gyvensenos propaguotojais.

Parengė Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Audronė Palubinskienė

]]>