Vasara – atostogų metas. Turėdami daugiau laisvo laiko išnaudokime visus vasaros privalumus ir pradėkime grūdintis patys ir grūdinti vaikus. Vaikystėje grūdinimas turi ypač svarbią reikšmę. Aplinka, įvairūs gamtos veiksniai, kurie priimami per jutimo organus ir centrinę nervų sistemą, veikia ne tik vidaus organų funkcijas, bet ir visą organizmą. Grūdinimasis yra laipsniškas organizmo prisitaikymas prie išorinių poveikių, nekenkiantis sveikatai. Tai įvairių procedūrų sistema, kurios pagrindinis tikslas – padidinti organizmo atsparumą besikeičiančiai aplinkai. Paprasčiausios ir prieinamiausios grūdinimo priemonės yra natūralūs gamtos veiksniai: ORAS, SAULĖ IR VANDUO.

Grūdinimas oru – tinkamiausia vaikų grūdinimo priemonė ištisus metus. Kasdieniai pasivaikščiojimai, žaidimai gryname ore, išvykos į gamtą stiprina ir grūdina organizmą. Miegant prie atviros orlaidės, mankštinantis gerai išvėdintoje patalpoje audiniai ir organai geriau aprūpinami deguonimi. Grūdintis oru galima mankštinantis ar dirbant.

Grūdinimasis vandeniu. Grūdinimasis vandeniu veikia stipriau negu oro vonios, todėl labai svarbu laikytis visų grūdinimosi sąlygų. Pati švelniausia iš vandens procedūrų yra apsitrynimas kambario temperatūros vandeniu. Apsitrinama vandenyje sudrėkintu rankšluosčiu, plaušine arba ranka. Iš pradžių trinama viršutinė kūno dalis – kaklas, rankos, krūtinė, nugara, vėliau – pilvas, juosmuo, kojos. Po to tos vietos sausai nušluostomos ir trinamos sausu rankšluosčiu.

Apsipylimas – kitas grūdinimosi vandeniu etapas. Apsipylimas iki pusės arba viso kūno apipylimas ne tik pratina prie žemesnės temperatūros, bet daro ir mechaninį poveikį: odos paviršių dirgina vandens srovelės, kurios veikia kaip masažas. Iš pradžių vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 30, vėliau ji laipsniškai mažinama. Po apsipylimo kūnas energingai ištrinamas rankšluosčiu.

Maudymasis atviruose vandens telkiniuose – labai efektyvus grūdinimosi būdas. Maudantis organizmą kompleksiškai veikia oras, saulė, vanduo. Negalima maudytis tuoj po valgio, suprakaitavus ar labai sušilus. Pajutus, kad vandenyje pasidarė šalta, reikia baigti maudytis, stipriai ištrinti kūną rankšluosčiu. Atsparumą persišaldymams didina paprastos vandens procedūros: kojų plovimas vėsiu arba šaltu vandeniu. Kojos itin jautrios šalčiui, todėl šią procedūrą reikia daryti laipsniškai ir nuosekliai. Iš pradžių patartina kojas apsipilti vėsiu vandeniu kasdien vakare, o įpratus atlikti du kartus per dieną: ryte ir vakare.

Jūros terapija. Poilsis yra nepaprastai svarbi gyvenimo ritmo dalis. Poilsis prie jūros teikia atgaivą po “kambarinio” gyvenimo, padeda atgauti išsekusias gyvybines atsargas po rudens ir žiemos snaudulio. Labiausiai organizmą veikia ir grūdina maudymasis jūroje: jūros vanduo paprastai gerokai šaltesnis už bet kokių naudojamų procedūrų vandenį, todėl labai lavina termoreguliacinius mechanizmus. Jūros bangos masažuoja odą ir raumenis, o smėlis ir akmenukai – kojų padus. Tai gera ne tik grūdinimo, bet ir plokščiapėdystės profilaktikos priemonė. Gydo ir jūros vandens bakterinė flora, jūros augalų išskiriami fitoncidai. Be to, prie jūros ne tik bėgiojam, žaidžiam judrius žaidimus, bet ir kvėpuojam jonizuotu oru. Maudymasis jūroje labai naudingas sergant lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ligomis, esant centrinės nervų sistemos, medžiagų apykaitos sutrikimams. Taigi jūra (jos klimatas ir flora) gydo, stiprina organizmą ir yra puiki relaksacijos priemonė.

Sveikata sutelkta gamtoje, t. y. žemėje, vandenyje, ore. Kiekvienas turi galimybę šiomis dovanomis naudotis.

 

Parengė Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Audronė Palubinskienė

 

]]>