„Sveikata – tai ne tik ligos nebuvimas, bet ir gebėjimas džiaugtis gyvenimu.“ Šis posakis puikiai tinka analizuojant Kelmės rajono mokinių gyvensenos rodiklius, kuriuos atskleidė Higienos instituto 2024 m. vaikų gyvensenos tyrimas. Tyrime dalyvavo visi rajono 5, 7 ir 9 (I gimnazijos) klasių mokiniai, todėl gauti duomenys atspindi realų Kelmės rajono vaikų gyvenimo būdą, emocinę būklę bei sveikos gyvensenos įpročius. Rezultatai kviečia ne moralizuoti, o susimąstyti, kaip šeima, mokykla ir bendruomenė gali padėti vaikams augti sveikesniems ir laimingesniems.

Dauguma Kelmės rajono vaikų geba džiaugtis gyvenimu – 69,5 proc. mokinių jaučiasi pakankamai ar labai laimingi. Tačiau su amžiumi šis rodiklis mažėja: penktoje klasėje taip teigia 79,7 procento mokinių, septintoje – 70,1 proc., o devintoje – tik 58,2 proc. Tai rodo, kad paauglystėje emocinė savijauta prastėja – daugėja įtampos, nerimo, nepasitenkinimo savimi. Tik 36,3 proc. Kelmės rajono mokinių sakosi esantys patenkinti savo išvaizda, o tarp devintokų šis skaičius siekia vos 21,7 proc. Tai reiškia, kad paauglystėje vaikai dažnai susiduria su nepasitikėjimu savimi, kūno įvaizdžio problemomis ir socialiniu spaudimu. Šie duomenys primena suaugusiesiems, jog pagyrimas, palaikymas ir atviras pokalbis apie žmogaus kūną bei emocijas yra tokie pat svarbūs kaip sveika mityba ar fizinis aktyvumas.

Fizinio aktyvumo rezultatai Kelmės rajone rodo, kad kasdien bent valandą aktyviai juda tik kas trečias vaikas. Daugiau nei trečdalis mokinių prie ekranų praleidžia keturias ar daugiau valandų per dieną. Ar tai reiškia, kad mūsų vaikai tingi? Greičiau – kad jų kasdienybė pernelyg „ekraniška“. Tėvams ir mokytojams verta prisiminti, jog judėjimas – tai ne tik sportas, bet ir žaidimas, pasivaikščiojimas, važiavimas dviračiu, šokiai ar lauko darbai. Kai fizinis aktyvumas tampa šeimos įpročiu, vaikui nebereikia priminti, kad „reikia sportuoti“ – jis tiesiog gyvena judėdamas.

Mitybos srityje situacija taip pat kelia nerimą. Tik 31 procentas Kelmės rajono vaikų valgo pusryčius kasdien, o vaisius ir daržoves renkasi mažiau nei pusė. Daržovės, vaisiai ir vanduo dažnai pralaimi konkurenciją užkandžiams, saldiems ar energetiniams gėrimams. Devyni procentai mokinių kasdien geria saldžius gėrimus, net 15–20 procentų bent kartą per savaitę renkasi energetinius gėrimus. Tai signalas, kad sveikos mitybos ugdymas turi būti nuoseklus tiek mokykloje, tiek namuose. Maži pokyčiai, tokie kaip šeimos pusryčiai ar vandens pasirinkimas vietoj saldaus gėrimo, gali daryti ilgalaikį poveikį. Kai šeimoje kartu valgomi pusryčiai, vaikas ne tik geriau maitinasi – jis labiau pasitiki savimi, geriau koncentruojasi pamokose ir turi daugiau energijos dienai. Mityba – ne draudimų rinkinys, o šeimos ritualas, kuriame svarbus pavyzdys.

Nors dauguma Kelmės rajono vaikų jaučiasi laimingi, beveik pusė yra patyrę patyčias, o dalis – ir elektroninėje erdvėje. Tai reiškia, kad mokyklose ir šeimose vis dar būtina kalbėti apie empatiją, pagarbą ir saugią komunikaciją. Kai suaugusieji atvirai rodo, kad emocijos – tai ne silpnumas, o gyvenimo dalis, vaikai išmoksta apie jas kalbėti. Emocinis raštingumas šiandien yra toks pat svarbus kaip gebėjimas skaityti ar skaičiuoti.

Tyrimo duomenys parodė, kad Kelmės rajono žalingų įpročių paplitimas tarp mokinių su amžiumi ryškiai dažnėja. Penktoje klasėje tabako gaminius rūkė 2,1 proc. mokinių, o elektronines cigaretes bent kartą per mėnesį vartojo 15,7 proc. Septintoje klasėje tabako gaminius rūkė 7,6 proc. mokinių, elektronines cigaretes – 31,2 proc., o devintoje klasėje tabako gaminius rūkė 19,5 proc., elektronines cigaretes – taip pat 31,2 proc. Alkoholinius gėrimus per pastarąjį mėnesį vartojo 2,5 procento penktokų, 9,8 proc. septintokų ir 21,6 proc. devintokų, o per metus – 26,1 proc. visų mokinių. Narkotines medžiagas bent kartą gyvenime bandė 2,1 proc. septintokų ir 9,3 proc. devintokų, o 3 proc. devintokų – kitus narkotikus. Šie duomenys rodo, kad vyresni paaugliai vis dažniau eksperimentuoja, siekdami atrodyti „suaugę“ ar pabėgti nuo emocinių sunkumų. Kuo anksčiau šeima, mokykla ir bendruomenė įsitraukia į pokalbį apie priklausomybių pavojus, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas pasirinks sveikesnį kelią.

Gyvensena nėra paveldima – ji išmokstama. Vaikai dažniausiai kopijuoja suaugusiųjų elgesį, todėl kiekvienas suaugęs gali būti geras pavyzdys – ar tai būtų pasivaikščiojimas po vakarienės, ar šeimos pusryčiai be telefono, ar draugiškas pokalbis apie emocijas. Svarbiausia – skirti vaikams dėmesio, ne tik nurodymų. Judėti kartu, valgyti kartu, kalbėtis ir rodyti pavyzdį. Vaikai mokosi ne iš to, ką sakome, o iš to, ką darome.

Kelmės rajono vaikų gyvensenos tyrimas – tai ne tik statistikos suvestinė. Tai kvietimas visiems – tėvams, mokytojams ir bendruomenės nariams – kurti aplinką, kurioje augtų sveiki, smalsūs ir laimingi vaikai. Sveika gyvensena prasideda ne nuo draudimų, o nuo pavyzdžio, bendravimo ir meilės. Kai vaikas mato, kad rūpintis savimi yra įdomu, o ne „būtina“, sveikata tampa jo natūraliu gyvenimo būdu. Jei kasdien bent vienas vaikas pasirinks eiti pėsčiomis į mokyklą, valgyti pusryčius ar pasidalyti, kaip jaučiasi, – tai bus mažas, bet labai svarbus žingsnis į sveikesnę Kelmės rajono bendruomenę.

 

Informaciją  pagal Higienos instituto 2024 m. vaikų gyvensenos tyrimo duomenis parengė Živilė Rukienė, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos stiprinimą