,,Gimnastika, fiziniai pratimai, ėjimas turi įsitvirtinti kasdienėje buityje visų, kurie nori būti darbingi, sveiki, gyventi pilnavertį ir džiaugsmingą gyvenimą“-teigė Hipokratas. O kaip yra šiandien? Ar žmonės nori būti fiziškai aktyvūs? Ar jie supranta fizinio aktyvumo naudą savo sveikatai? Fizinis aktyvumas paprastai apibūdinamas kaip „bet koks kūno judėjimas, kai, susitraukiant raumenims, energijos sunaudojama daugiau nei kūnui esant ramybės būsenos“. Reguliaria fizine veikla užsiimančio žmogaus kūne vykstantys morfologiniai ir funkciniai pakitimai gali padėti išvengti kai kurių ligų arba jas pavėlinti, taip pat padidinti mūsų fizines galias. Surinkta pakankamai įrodymų, kad dėl aktyvios gyvensenos sveikata gali pagerėti įvairiais būdais, pavyzdžiui:

• sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika;
• padedama išvengti arterinio kraujospūdžio padidėjimo ir (arba) jis pavėlinamas;
• padedama kontroliuoti žmonių, kurių kraujospūdis yra per aukštas, arterinį kraujospūdį;
• gerinamas širdies ir plaučių darbas;
• sureguliuojama medžiagų apykaita ir sumažinama tikimybė susirgti 2 tipo diabetu;
• aktyviau deginami riebalai, taigi geriau kontroliuojamas svoris ir sumažinama rizika nutukti;
• sumažinama kai kurių rūšių vėžio, pavyzdžiui, krūties, prostatos ir storosios žarnos, rizika;
• pagerinama organizmo kaulų mineralizacija ir taip padedama išvengti osteoporozės ir kaulų lūžių vyresniame amžiuje;
• pagerinami virškinimas ir žarnyno peristaltika;
• palaikoma ir didinama raumenų jėga ir ištvermė, taigi padidinamas pajėgumas atlikti kasdienius darbus;
• sumažinamas stresas ir pagerinama miego kokybė.

Svarbiausia tai, kad fizinio aktyvumo nauda yra pastebima net tuomet, kai reguliariai mankštintis pradedama jau esant vyresnio amžiaus. Nei vienas žmogus nesigaili pradėjęs gyventi fiziškai aktyviau, nesvarbu kiek metų jam būtų. Priešingai, fiziškai aktyvūs žmonės pasijunta jaunesni, energingesni, žvalesni.

Įrodyta, kad net ir ilgą laiką nejudriai gyvenęs žmogus, tapęs fiziškai aktyvesnis, gali pagerinti savo sveikatą. Tai nepriklauso nuo amžiaus, taigi pradėti niekada nevėlu.

Keletas patarimų nusprendusiems pradėti mankštintis:

jeigu Jūs nežinote savo fizinio pajėgumo, turite sveikatos sutrikimų, prieš pradėdami mankštintis pasitikrinkite sveikatą pas šeimos gydytoją; mankštinkitės apsirengę patogiais ir laisvais drabužiais bei apsiavę sportiniais bateliais; nesimankštinkite 2 val. gausiai pavalgę; mankštą visuomet pradėkite apšilimu; fizinį krūvį didinkite pamažu; baigdami treniruotę padarykite keletą atsipalaidavimo pratimų; mankšta turi būti intensyvi.

Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija