Įsibėgėjus pavasariui ir įvedus vasaros laiką, atrodytų, jog prieblanda ir prastas matomumas jau praeityje. Vis dėlto pavasarį per anksti nuvertinti saugumo svarbą nederėtų. Saugumą kelyje priminti siekia ne tik policijos pareigūnai, bet ir visuomenės sveikatos specialistai, pavasarį organizuojamos įvairios saugaus eismo kultūrą skatinančios šventės bei renginiai. Štai balandžio 6-ąją dieną Lietuvoje tradiciškai minima Saugaus eismo diena. Kelių eismo saugumas vis dažniau tampa pasaulinio lygmens iššūkiu. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis bei vykdomų avaringumo priežasčių mokslinių tyrimų rezultatais nustatyta, kad net iki 70 proc. visų eismo įvykių įvyksta dėl vairuotojo elgesio, priimamų vairavimo sprendimų, esant palankioms ir nepalankioms vairavimo sąlygoms. Susidarius netikėtai situacijai ar atsiradus kliūtims kelyje, nemažai eismo įvykių įvyksta dėl pavėluotų ir (ar) per daug skubotai priimamų vairuotojų rizikingų sprendimų, dėl kurių žūsta ar sužalojami patys transporto priemonės vairuotojai ir kiti eismo dalyviai. Mokslininkai vieningai sutinka, jog su eismo įvykiais, kai sužalojami ar žūsta žmonės, labiau susijęs rizikingas vairavimo stilius, o ne vairavimo įgūdžių stoka. Manoma, kad vairavimo stilius apibūdina individualius vairuotojo įpročius arba tai, kaip vairuotojas vairuoja. Be to, per vairavimo stilių atsiskleidžia įvairios vairuotojo charakteristikos, labiausiai asmenybės savybės, nuostatos ir motyvai. Taigi rizikingas vairavimo stilius yra rizikingas vairuotojo elgesys vairuojant. Vienu iš pagrindinių veiksnių, lemiančių rizikingą vairavimo stilių, yra žmogiškasis veiksnys – vairuotojo individualios psichologinės charakteristikos, skatinančios rizikuoti. Moksliniai tyrimai atskleidžia, jog jaunesnio amžiaus vyrai, turintys mažesnę vairavimo patirtį (sąlyginai nedidelį vairavimo stažą), dažniau renkasi rizikingą vairavimo stilių nei įvairaus amžiaus moterys bei labiau patyrę vairuotojai vyrai ir moterys. Dažniausiai rizikingą vairavimo stilių renkasi vairuotojai, kurie pasižymi didesniu impulsyvumu, agresyvumu, priešiškumu ir labiau išreikštu aštrių pojūčių siekimu. Taip pat vairuotojų rizikingą vairavimo stilių ir sunkumus įveikti sudėtingas vairavimo situacijas neigiamai veikia žemesnis atsparumas išoriniams dirgikliams ir dėmesio koncentracijos trūkumas, vairuotojų atsakomybės ir įsipareigojimo stoka bei nepakankamas rizikos kelyje suvokimas. Motyvacija rizikuoti bet kurioje gyvenimo srityje, taip pat ir vairuojant, gali būti susijusi su žmogaus turimais individualiais asmeniniais (pvz., išreikšti staiga kilusį pyktį kitam vairuotojui) ir (ar) socialiniais (pvz., viršysiu greitį, nes noriu būti pripažintas kartu važiuojančių bendraamžių) tikslais. Šie tikslai motyvuoja vairuotojus priimti sprendimus, dėl kurių kyla pavojus pačiam vairuotojui arba kitiems eismo dalyviams (pvz., pėstiesiems). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, transporto priemonių skaičius šalyje kiekvienais metais vis didėja. Jam augant, atitinkamai didėja ir nelaimių kelyje tikimybė.
Todėl būtina prisiminti, kad geriausias patarėjas kelyje – atidumas, drausmingumas ir atsargumas.
Parengė: Sveikatos stebėsenos specialistė Rima Radzevičienė pagal Higienos instituto leidinyje „Visuomenės sveikata“ 2017/1(76) pateiktą informaciją.]]>