Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva, vasario 4-oji paskelbta Pasauline kovos su vėžiu diena.
Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių. 2021 m. Higienos instituto duomenimis, sveikatos statistikos registre buvo 103 692 gyventojai, sergantys onkologiniais susirgimais, iš jų Kelmės rajone – 991. Mirčių skaičius taip pat labai didelis, tai – antra pagal dažnumą mirties priežastis šalyje. 2021 m. Lietuvoje nuo onkologinių susirgimų mirė 7749 gyventojai, Kelmės rajone 2021 m. – 97; 2020 m. – 106; 2019 m. –87. Tai didžiuliai skaičiai.
Pasaulinę kovos su vėžiu dieną žmonės raginami tapti budresniais ir laiku kreiptis į gydytojus. Vėžys – viena labiausiai gąsdinančių diagnozių, tačiau baimėje gyventi nėra gerai. Kartais baimė galbūt ir padeda, ypač jei ji suveikia kaip motyvuojantis veiksnys nueiti pasitikrinti sveikatą ar keisti gyvenimo įpročius. Tačiau ši diena skirta atkreipti dėmesį į vėžio profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, į neužkrečiamųjų ligų prevenciją, fizinio aktyvumo ir sveiko gyvenimo būdo įtaką, užkertant kelią, pavojų žmogaus gyvybei keliantiems onkologiniams susirgimams.
APIE PREVENCIJĄ
Prailginti gyvenimą – tai ne pagrindinis tikslas. Svarbiausia, kad ilgaamžis
žmogus išsaugotų kuo ilgiau geras fizines ir protines savybes bei gyventų pilnavertį ir aktyvų gyvenimą. Reali gyvenimo trukmė priklauso nuo gyvenimo būdo, aplinkos, higieninių sąlygų, genetikos bei žalingų įpročių. Mokslininkai teigia, kad, likvidavus širdies ir kraujagyslių, užkrečiamąsias ligas bei onkologinius susirgimus ir diabetą, žmonių gyvenimas pailgėtų apie 11-13 metų. Prie žalingų, žalojančių sveikatą ir skatinančių priešlaikinę senatvę veiksnių, PSO Europos biuras priskyrė ne tik rūkymą, alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų bei įvairių cheminių preparatų vartojimą, bet ir nepakankamą miegą, nepakankamą ar per gausų maitinimąsi, fizinio aktyvumo stoką, emocijų pertempimą ir psichikos žalojimą. Niekam nekyla abejonių, kad neišsimiegant, patiriant daug streso, įtampos išsenka nervų sistema ir galima susirgti įvairiomis ligomis.
Todėl, pagrindinis šiuolaikinės visuomenės siekis yra ne tik įveikti ligas, bet surasti bendrą dvasinę pusiausvyrą, mažinant vis didėjantį žmonių atotrūkį nuo natūralių sveikam gyvenimui užtikrinti reikalingų sąlygų, kurios yra geros savijautos ir sveikatos pagrindas.
APIE PREVENCINES PROGRAMAS
Šiuo metu Lietuvoje vykdomos keturios vėžinių susirgimų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo Prevencinės sveikatos programos – galimybė sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo šių ligų, nes atlikus tyrimus būtinas gydymas gali būti pradėtas nedelsiant. Todėl visuomenės sveikatos specialistai ragina gyventojus rūpintis savo sveikata ir turint net mažiausius įtarimus nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, jeigu reikia, paskirs atlikti reikiamus tyrimus.
Prevencijos programos yra skirtos nustatyto amžiaus pacientams. Tačiau jeigu asmuo jaučiasi blogai, bet nepatenka į nustatyto amžiaus asmenų grupę, turėtų jokiu būdu nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa
25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimas. 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa
Moterims 50-69 m. (imtinai), kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa
Vyrams ir moterims 50-74 m. (imtinai), kartą per 2 metus atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa
Vyrams 50-69 m. (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, periodiškai atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis, prireikus, atlieka priešinės liaukos biopsiją.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, Valstybinės ligonių kasos ir Higienos instituto duomenis, informaciją parengė Lina Nekrašė, Kelmės visuomenės sveikatos biuro direktorė