Krūtų sveikata – neatsiejama moters fizinės ir emocinės gerovės dalis. Reguliarus tikrinimas, sveikas gyvenimo būdas ir sąmoningas požiūris į savo kūną – tai paprasti, bet veiksmingi žingsniai, galintys išgelbėti gyvybę. Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga pasaulyje ir Lietuvoje. Kasmet mūsų šalyje nustatoma apie pusantro tūkstančio naujų šios ligos atvejų, o didžiausią riziką patiria 45–65 metų moterys. Džiugu, kad ankstyvas ligos nustatymas suteikia galimybę pasveikti daugiau nei 90 procentų atvejų.

Kodėl svarbi ankstyva diagnostika? Ankstyvosios stadijos krūties vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų – nepasireiškia skausmu ar matomais pokyčiais. Todėl reguliarūs profilaktiniai tyrimai yra pagrindinis būdas aptikti ligą dar jai nepradėjus progresuoti. Lietuvoje yra nemokama mamografinės patikros programa, skirta 45–74 (imtinai) metų moterims. Gavus šeimos gydytojo siuntimą mamografiniam tyrimui atlikti, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, sudariusioje sutartį su ligonių kasa. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos. Mamografijos tyrimas yra saugus, neskausmingas ir itin efektyvus – jis leidžia aptikti net labai mažus navikus. Ši patikra rekomenduojama kas dvejus metus. Jaunesnėms moterims, ypač planuojančioms nėštumą ar vartojančioms hormoninius preparatus, patariama tikrintis krūtis ultragarsu ar magnetinio rezonanso būdu. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo didesnė tikimybė ją visiškai įveikti.

Rizikos veiksniai: ką galime ir ko negalime pakeisti? Kai kurių rizikos veiksnių išvengti neįmanoma – tai senėjimas, genetinės mutacijos, menstruacijų pradžia ankstyvame amžiuje (10-12 metų mergaitės) ar vėlyva menopauzė (55-58 metų), taip pat tankus krūtų audinys. Tačiau didelė dalis rizikos priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. Svarbu: išlaikyti normalų kūno svorį – nutukimas po menopauzės padidina riziką susirgti. Vengti alkoholio ir rūkymo, nes šie įpročiai didina vėžio tikimybę. Būti fiziškai aktyviai – reguliarus judėjimas stiprina imunitetą ir hormonų pusiausvyrą. Riboti hormonų terapijos trukmę ir vartoti ją tik gydytojo priežiūroje. Maitinti kūdikį krūtimi, nes tai mažina krūties vėžio riziką ateityje.

Net ir nedideli kasdieniai pokyčiai gali turėti didelės reikšmės sveikatai.

Į ką būtina atkreipti dėmesį?

Nedelsdamos kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

· naujai atsiradusį mazgelį ar sukietėjimą krūtyje ar pažastyje;

· krūties formos ar dydžio pasikeitimą;

· spenelio įtraukimą ar odos pakitimus;

· kraujingas ar skaidrias išskyras iš spenelio;

· nepraeinantį paraudimą ar patinimą.

Šie simptomai nebūtinai reiškia vėžį, tačiau visada reikalauja išsamaus ištyrimo. Kiekviena iš mūsų gali prisidėti prie savo sveikatos išsaugojimo. Neatidėliokime savo sveikatos rytojui. Kartą per metus pasitikrinkite krūtis, o nuo 45 metų dalyvaukite valstybės finansuojamoje mamografinės patikros programoje. Ankstyva diagnostika – mūsų stipriausias ginklas kovoje su krūties vėžiu.

Informaciją parengė Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Audronė Palubinskienė

Informacijos šaltinis: Nacionalinis vėžio institutas

(Straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos).