Gegužės 28-ąją minima Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena. Šios dienos tikslas – paraginti moteris labiau  atkreipti dėmesį į savo sveikatą. Vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė ilgesnė negu vyrų, tačiau sveikatos problemų jos turi daugiau. Moterys, žinodamos, kad gyvens vidutiniškai 11–12 metų ilgiau nei vyrai, kartais labiau savimi pasitiki, mano, kad jų sveikatą saugo moteriškieji hormonai. Iš dalies tai tiesa. Vis dėlto neretai moterys pirmųjų ligos simptomų nelaiko svarbiais ir laiku nepasirūpina savikontrole. Tačiau susirgusios jos greičiau puola į paniką bei depresinę nuotaiką ir taip dar labiau komplikuoja savo būklę. Ką galime padaryti, kad jaustumės geriau, ir kokių pokyčių – galbūt truksiančių visą gyvenimą – galėtume imtis? Moterys raginamos labiau rūpintis savimi ir periodiškai tikrintis sveikatą pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas prevencines programas. Lietuvoje vykdomos 4 ligų prevencinės programos moterims:

• Gimdos kaklelio
• Krūties
• Storosios žarnos
• Širdies ir kraujagyslių ligų

Prevencinėmis programomis siekiama nustatyti ligos užuomazgas ir prireikus skubiai imtis gydymo. Ligos pradžioje žmogus dažniausiai nejaučia jokių simptomų. Prevencinės programos yra skirtos tam tikro amžiaus žmonėms. Kiekvienu atveju atsižvelgiant į mokslininkų atliktus tyrimus, rodančiais kokio amžiaus sulaukusiems asmenims gresia didžiausia rizika susirgti vienomis ar kitomis ligomis. Kadangi minėtomis ligomis dažniausiai susergama sulaukus tam tikro amžiaus, pagal jį žmonės priskiriami rizikos grupėms, jiems taikomos atitinkamos programos. Norint pasitikrinti pagal minėtas programas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Gydytojas paskirs būtinus tyrimus ir, jei reikės, išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Išrašydamas siuntimą privalo nurodyti bent 3 gydymo įstaigas, kuriose teikiamos pacientui reikiamos paslaugos. Jei pasirinkta įstaiga turi sutartį su TLK, nei už tyrimus, nei už gydytojo darbą ar sunaudotas medžiagas mokėti nereikia.

Kiekvienas turime rūpintis savo sveikata. Ką reikia daryti?

• atsisakyti žalingų įpročių,
• padidinti fizinį aktyvumą,
• pagerinti mitybą. Kai reikia, papildomai vartoti vitaminų bei mikroelementų. Prieš vartojant maisto papildus ar specifinius organizmo funkcijas gerinančius nereceptinius vaistus, būtina pasitarti su šeimos gydytoju ar vaistininku. Netinkamas vartojimas gali būti nepakankamai efektyvus ar net žalingas.
• mažinti psichoemocinio streso lygį, taikyti psichikos sveikatos stiprinimo metodus – meditaciją, autogeninę treniruotę ir kt.,
• užsiimti mėgstama veikla laisvalaikiu, savanoriauti, dalyvauti visuomeninėje veikloje, – pagal galimybes nemažinti protinės veiklos. Jeigu, pakeitus veiklos pobūdį, sumažėjo protinio darbo, reguliariai atlikti užduotis ir pratimus, padedančius išsaugoti ir stiprinti mąstymo funkcijas
• laiku tikrintis sveikatą profilaktiškai, naudotis valstybės finansuojamomis ankstyvosios lėtinių neinfekcinių ligų diagnostikos programomis.