Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – tai pagrindinis gyventojų sveikatos rodiklis, parodantis bendrą rizikos veiksnių poveikį, ligų paplitimą, intervencijų bei gydymo veiksmingumą.
Ilgėjanti gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (VGT) – vienas ryškiausių pastarųjų dešimtmečių laimėjimų, kuriam įtakos turėjo sveikatos priežiūros pažanga bei padidėjusi visapusė žmonių gerovė. Tačiau jei žmogaus gyvenimas, nors ir pakankamai ilgas, yra susijęs su funkciniais apribojimais, jis nėra kokybiškas ir tokiu atveju negalima daryti vienareikšmės išvados apie gyventojų bendrą sveikatos būklę.
2004−2014 m. 65 m. amžiaus Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo − 0,9, o moterų – 1,6 metais. 2014 m. abiejų lyčių VGT buvo trumpesnė už 28 ES šalių vidurkį: vyrų – 3,7, moterų – 1,9 metais. 2015 metais vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (metais) skirtumai tarp savivaldybių yra nedideli. Lyginant su Lietuvos vidurkiu, išsiskiria Vilniaus m. (76,4 m.), Klaipėdos r. (76,6 m.) bei Panevėžio m. savivaldybės, kur vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra ilgiausia (76,8 m.). Šių savivaldybių reikšmės yra apie 3 proc. didesnės už šalies vidurkį, kai tuo tarpu trumpiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2015 m. buvo Švenčionių r. savivaldybėje (69,1 m.). Šios savivaldybės reikšmė už bendrą šalies vidurkį yra mažesnė 7,2 procentai. Kelmės rajono savivaldybės gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2015 metais siekė – 72,54, o 2014 metais buvo 71,20, tai rodo, kad Kelmės rajono gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgėja (žr. pav.).