Kasmet paskutinę sausio savaitę Europoje minima gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė, kurios metu siekiama atkreipti dėmesį į šios ligos prevencijos būtinybę. Gimdos kaklelio vėžys – viena dažniausių moterų piktybinių ligų. Šiuo vėžiu paprastai suserga jaunos moterys – tai antra pagal paplitimą jaunesnių nei 45 metų moterų vėžio rūšis. Vienas svarbiausių gimdos kaklelio rizikos veiksnių – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Apie 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję su vienu iš dvidešimties onkogeninių ŽPV tipų. Norint kuo labiau sumažinti užsikrėtimo šiuo virusu riziką, reikėtų kuo vėliau pradėti lytinį gyvenimą, neturėti daug lytinų partnerių, jų dažnai nekeisti. Paauglių gimdos kaklelis dar būna nesubrendęs ir jame pasigamina nepakankamai gleivių, todėl jos imlesnės ŽPV.
2022 metais Kelmės rajone, gimdos kaklelio vėžys diagnozuotas 37 moterims, Lietuvoje – 3098 moterims. Nuo gimdos kaklelio vėžio 2022 m. Kelmės rajone mirė 2 moterys (2021 m. – 3; 2020 m. – 5), Lietuvoje – 167 moterys (2021 m. – 161; 2020 m. 188.
Veiksmingiausia prevencija – ikinavikinių pokyčių gimdos kaklelyje nustatymas ir jų išgydymas. Iš pradžių gimdos kaklelyje prasideda ikivėžiniai pakitimai. Kol jie virsta vėžiu, praeina nemažai laiko. Tuo metu moteris dažniausiai nejaučia jokių simptomų. Ikivėžiniai pakitimai gali būti visiškai išgydomi ir neišsivystyti į vėžį. Net 80 proc. gimdos kaklelio vėžiu susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų laiku pastebėta ir kuo anksčiau pradėtas gydymas. Be to, ankstyvų stadijų vėžį išgydyti daug lengviau nei įsisenėjusį. Tam, kad kuo anksčiau būtų nustatyti ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai ar vėžys, yra sukurta speciali nemokama gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Pagal ją kiekviena 25–59 metų amžiaus moteris gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ir ikivėžinių pakitimų – kartą per trejus metus atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas (PAP testas). Šio tyrimo metu greitai ir visiškai neskausmingai paimamas tepinėlis iš gimdos kaklelio. Moterims dėl tyrimo reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba akušerį-ginekologą. Jei atlikus citologinį tyrimą nustatomi pakitimai, gydytojas siunčia pacientę atlikti sudėtingesnį tyrimą – biopsiją, kuris leidžia galutinai patvirtinti arba paneigti diagnozę. Jei pakitimų nenustatoma, kitas citologinis gimdos kaklelio tyrimas atliekamas po trejų metų.
Informaciją parengė Kelmės r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras